- ūlyčinis
- ×ūlỹčinis, -ė adj. (1), ūlyčìnis (2) 1. būdingas kaimui, kaimietiškas: Aš tų ūlyčìnių giesmių nebemoku ČrP. 2. būdingas gatvei: Ūlyčìnė daina KI486. 3. nuo gatvės pusės: Tai aš duris ažsibraukiau ūlỹčines Plš.
Dictionary of the Lithuanian Language.